Algimantas Švėgžda (1941 m. balandžio 22 d. Kelmėje - 1996 m. liepos 4 d. Berlyne) - lietuvių tapytojas, grafikas. Gyveno Plaučiškių kaime, mokėsi Rozalimo mokykloje. 1967 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Tuoj po instituto baigimo LTSR Dailininkų sąjungoje jam pavyko atgaivinti Jaunųjų dailininkų susivienijimą, kuriam vadovavo 1969-1976 m.
Netikėtai susirgęs sunkia liga, jaunas ir perspektyvus dailininkas išvyko į Vakarus. Berlyne padaryta transplantacijos operacija menininkui suteikė viltį gyventi, nuo 1982 m. gyveno Rytų Vokietijoje. 1988 m. tapo Vokietijos dailininkų sąjungos nariu, 1991-1994 m. dėstė piešimo ir pastelės kursą Švalenbergo vasaros akademijoje.
Sūnus smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekeris. Dirbo tapybos, grafikos srityse. 1976 m. jau pirmieji darbai buvo apdovanoti Visasąjungine komjaunimo premija.
Nutapė figūrinių kompozicijų, natiurmortų, portretų, peizažų, sukūrė grafikos darbų, akvarelių, pastelių, iliustravo knygas. Gyvendamas užsienyje sukūrė ciklus: „Išminties ieškojimas" (1980-1984), „Pokalbiai su daiktais ir žmonėmis" (1984), „Tibeto piemenims" (1991), „Rudens meditacijos" (1993), „Žiemos meditacijos arba trys žiemos mėnesiai", „Laiškas mano senelei", „Mano burtai", „Rugelis", „Vapsvų lizdai", iliustracijas M. Martinaičio „Kukučio baladėms", daugybę kamerinio pobūdžio biografinių kompozicijų, pastelių iš kelionių po Europą.
Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui 1991 m. užrašė 44 savo autorinius darbus, vėliau padovanojo Kaunui 224 savo kūrinius. 1999 m. jau po dailininko mirties, dar 22 darbai buvo perduoti miestui.