Dailininkas monumentalistas. Gimė 1927 m. lapkričio 18 d. Tirkšliuose (Mažeikių r.). Mirė 1986 m. gegužės 26 d. Kaune.
LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1977). 1951 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. 1950-1964 m. Kauno vidurinės dailės mokyklos, nuo 1964 m. Kauno politechnikos instituto dėstytojas (docentas - 1976). Nuo 1952 m. dalyvauja parodose. 1977 m. Kaune surengė individualinę parodą.
B. Klova sukūrė keraminių (1963), akmens mozaikų („Jaunystė" 1969, „Paukščiai" 1976), kompozicijų pastatų eksterjerams („Nemunas" ir „Ratnyčėlė" Druskininkų balneoterapijos gydyklai, 1960; „Laiminga vaikystė" Kulautuvos sanatorinei mokyklai, 1963; „Skrydis" Kauno aerouostui, 1971; Pasvalio kultūros namams, 1983) ir interjerams (portretai - Juozo Tallat-Kelpšos Vilniaus Tallat-Kelpšos muzikos mokyklai, 1957), mozaikų projektų maketų („Plaukikės" 1975; „Šokis" 1976; „Mergaitė su gėle" 1977). Išleido knygą „Lietuvių monumentalioji dekoratyvinė tapyba" (1975).
Dailininko kūrybai įtakos turėjo J. Mikėno kūryba. Darbams būdinga monumentalios kompozicijos, raiškūs formų kontūrai, santūrus koloritas.