Dailininkas, tapytojas. Gimė 1885 m. Lekuose (Lenkija). Mirė 1962 m. Vainkote (Pensilvanija). 1903-1905 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje, 1909 m. Miunchene, 1910-1912 m. Paryžiuje, 1912-1918 m. Romoje. Nuo 1908 m. dalyvavo dailės parodose: buvo pirmųjų Lietuvių dailės draugijos rengiamų Vilniuje parodų dalyvis (1907-1908). 1921-1930 m. dirbo Lietuvos pasiuntinybėje Romoje, nuo 1930 m. Užsienio reikalų ministerijoje Kaune. 1941-1944 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, laikė privačią tapybos studiją. 1942-1944 m. Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, nuo 1949 m. gyveno JAV.
A. Staneika nutapė portretų: Žemaitės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Mykolo Römerio, Kazio Ulianskio, Zigmo Skirgailos, Juozapo Herbačiausko, Kleopo Jurgelionio (visi iki 1914), Juozo Tallat-Kelpšos, Sofijos Čiurlionienės, Petro Rimšos (LDM; iki 1939). Dailininkas iliustravo J. A. Herbačiausko knygą „Erškėčių vainikas" (1908).
Ankstyvieji darbai psichologiški, spalvingi, vėlesniuose labiau akcentuojama vaizduojamojo asmens išorė, yra saloniškumo požymių.