ADOLIS JONAS KRIŠTOPAITIS (1925-2000)
Adolis Krištopaitis gimė 1925 m. Balanėlių k. Vaškų valsč., Biržų apskr. 1948 m. įstojo į Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, kuriame iki 1951 m. mokėsi freskos bei mozaikos specialybės. Institutui išsikėlus į Vilnių, Adolis Krištopaitis liko Kaune, pradėjo dirbti Politechnikos institute braižytoju. J. Šileikos rekomenduotas įstojo į Dailininkų sąjungą, o 1954 m. kartu su dailininke E. Jakutyte surengė pirmąją kūrybos parodą. Krištopaičio kūryba ryškiai skyrėsi nuo kitų menininkų savo braižu, polinkiu į abstraktų modernistinį mąstymą, paremtą individualia pasaulėvoka ir pasaulėžiūra. Posūkis akivaizdaus modernizmo link įvyko 7 dešimtmečio pabaigoje. 1968 m. Adolis Krištopaitis sukūrė abstrakčią kompoziciją „Ginčas", o 1968-1969 m. Bialovežo tapybos plenere nutapė iki ženklo sąvokos abstrahuotą „Girią I", už kurią pelnė premiją. Už savo drąsius, novatoriškus ieškojimus dailininkas ne kartą apšauktas „formalistu", jo kūriniams sovietinė cenzūra neleisdavo dalyvauti parodose.
Adolio Krištopaičio kūryboje ženklios trys sritys: abstrahuoti peizažai, abstrakčios kompozicijos ir portretai. Portretą menininkas laikė ypač svarbiu žanru ir buvo apdovanotas psichologiniu įžvalgumu bei talentu, nes užfiksavo ištisą galeriją savo draugų, kolegų, bendradarbių, visuomenei nusipelnusių žmonių veidų, sukūrė tikrą sielų, charakterių metraštį. Jo talentu bei kruopščiu darbu paženklinti ir restauruoti muziejiniai eksponatai. Prikelti naujam gyvenimui, jie dar ilgai džiugins muziejaus lankytojus. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų Panteone.