Antanas Krištopaitis (1921 m. - 2011 m.) dailininkas, kolekcionierius, etnografas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
Mokėsi Valdomų pradinėje mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1940 m. abiturientas Antanas Krištopaitis buvo areštuotas, o 1942 metais nuteistas 10-čiai metų kalėti. Kalėjimuose ir lageriuose, Urale ir Sibire praleido 17 jaunystės metų. Tremtyje dirbo lagerio dailininku, vėliau dailininku Ulan Udės operos ir baleto teatre, sukūrė scenografiją 14 operų ir baletų.
1958 m. grįžo į Lietuvą, į Šiaulius. 1958-1982 m. Šiaulių dramos teatro vyresnysis dailininkas dekoratorius, dekoracijų cecho vedėjas, dekoravo daugiau nei 120 spektaklių.
Visą gyvenimą Antanas Krištopaitis daug piešė, tapė, liejo akvareles. ypač daug jėgų atidavė liaudies architektūros paveldui fiksuoti - važinėdamas po Lietuvą nuliejo ir nupiešė apie 600 bažnyčių, apie 200 malūnų, daug istorijos ir gamtos paminklų (piliakalnių, paminklinių medžių, jubiliejinių, memorialinių paminklų) ir kitų vaizdų. Tai neįkainojamas meno, ikonografijos turtas, kurio reikšmė nuolat didėja, nes dalies pieštų objektų jau nebėra, kiti pakeisti, pakitusi jų aplinka.
Sukūrė didžiulę autoportretų seriją, priskaičiuojama apie 60 autoportretų, kurie, kaip unikali ekspozicija, 1996 m. įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Dailininkas dalyvauja parodose, jo darbų yra įsigiję Telšių, Plungės, Kretingos muziejai. Daugiausia - 645 paveikslai - saugomi Šiaulių Aušros muziejuje.
Už aktyvų dalyvavimą miesto kultūros gyvenime, kraštotyros darbe, istorinio, architektūrinio paveldo fiksavimą Antanui Krištopaičiui 1997 m. įtektas Mikelio prizas, 2001 m. Pelikso Bugailiškio premija. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2003 m. rugsėjo 11 d. suteiktas Šiaulių Garbės piliečio vardas.