Gimė 1950 11 15 Vilniuje.
Mirė 2006 m. lapkričio 15 d., palaidota Vilniuje, Kairėnų kapinėse. Grafikė.
1971-1977 m. Valstybiniame dailės institute studijavo grafiką Dailės parodose dalyvauja nuo 1979 m.. Nuo 1984 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Bibliografija:
Deginantis gyvenimo artumas. Elvyra Kairiūkštytė (1950-2006), "Tyto alba", 2010
Dailėtyrininkų įžvalgos:
Elvyra Kairiūkštytė (1950 - 2006) nebuvo Okeanijos salose kaip Emilis Nolde ar Maxas Pechsteinas. Kartu su jais - vokiečių ekspresionistų grupės "Tiltas" ("Die Brücke") dailininkais būtų keliavusi, laukiniškai džiūgavusi gamtoje nuoga. Ji taip pat visa tai mėgo ir išmanė pirmykštį egzotiškų kraštų meną. Ne veltui studijų metais institute dėl kubistiškų, siurrealistiškų improvizacijų ir temperamento ją vadino Kikasso. Menininkė niekur nebuvo iškeliavusi už Lietuvos ribų, išskyrus Oslą 1990 metų rudenį su grafikos darbų paroda ir pažintinę kelionę į Italiją 1998 metų balandį. Jos kelionių žemėlapyje svarbiausias maršrutas buvo nusitęsęs tarp Vilniaus ir Kuršėnų vaikų namų.
Ne kelionės plėtė dailininkės akiplotį, o meno knygos, grožinė ir filosofinė literatūra. Kad pieštų, linoleume raižytų vaizdinius, prisodrintus Australijos aborigenų, ikikolumbinės Amerikos indėnų ar Pablo Picasso, Edvardo Muncho, kitų modernistų kūrinių įspūdžių, Elvyrai užteko klajonių dailės albumų puslapiais. Kaip didžiajai daliai menininkų priklausomybės metais.
Jeigu pasvajotume, į kokį Žemės rutulio kampelį Elvyra būtų norėjusi nuklajoti - spėčiau, kad į Polineziją, Havajų salyną, pas taitiečius ar maorius. Ten, kur buvo nuvingiavę Paulio Gauguino keliai. Juk beveik kiekviename jos grafikos lakšte užuodžiamas erotinis interesas ir įsismelkęs Rojaus ilgesys.
Gausi menininkės kūryba sudaro itin vertingą Lietuvos grafikos istorijos puslapį, kurį mums dar reikia patikslinti, papildyti ir įsisąmoninti protu ir širdimi. Elvyros milžinišką kūrybinį palikimą sudaro estampai, apie 11.000 didžiaformačių piešinių, eskizų ir t.t.
