Dailininkas, tapytojas. Gimė 1907 m. Ampolyje (Utenos r.). Mirė 1984 m. Vilniuje.
Tapytojo Lino Leono Katino tėvas. 1933-1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941-1945 m. Šiaulių dramos teatro aktorius. 1948 m. baigęs Vilniaus dailės institutą iki 1973 m. dėstė jame (docentas - 1969). Nuo 1932 m. dalyvavo parodose; individualios surengtos Vilniuje (1983, 1995, 1997, 2005), Klaipėdoje (2000).
Ankstyvojo laikotarpio tapyba (portretai, peizažai, teminės kompozicijos) turi akademizmo bruožų: „Turgus" (1946, LDM), „Radviliškis" (1949), „Rašytojo Antano Vienuolio sodyba Anykščiuose" (1956, LDM). 7 dešimtmečio kūriniai laisvesnio piešinio, apibendrintų formų („Nidoje", 1967); natiurmortuose vaizduojamos liaudiškos skulptūrėlės (Natiurmortas su gėlėmis ir liaudies skulptūra, 1965, LDM). 8-9 dešimtmečio kūriniai maksimaliai abstrahuoti, būdinga lokalios spalvų dėmės, keliasluoksnė faktūra, ekspresyvūs potėpiai, dekoratyvumas: „Pajūryje" (1973), „Raudonas langas" (1976), „Trys baltos obelėlės" (1977). Šio laikotarpio kūryboje gausu filosofiškų kompozicijų teatro tema, jose dramatišku koloritu perteikiamas žmogaus būties tragiškumas („Natiurmortas su lėlėmis Kristinai" - 1970, „Prisiminimai iš teatro" II - 1974 (LDM), III - 1979).
Apie kūrybą:
Ankstyvojo laikotarpio tapyba (portretai, peizažai, teminės kompozicijos) turi akademizmo bruožų . 7 dešimtmečio kūriniai laisvesnio piešinio, apibendrintų formų, natiurmortuose vaizduojamos liaudiškos skulptūrėlės. 89 dešimtmečio kūriniai maksimaliai abstrahuoti, būdinga lokalios spalvų dėmės, keliasluoksnė faktūra, ekspresyvūs potėpiai, dekoratyvumas. Šio laikotarpio kūryboje gausu filosofiškų kompozicijų teatro tema, jose dramatišku koloritu perteikiamas žmogaus būties tragiškumas.
Parengta pagal LDM Dailininkų duomenų bazę.