MARTINAS JANKUS
1970 02 24
Vilnius
STUDIJOS
1992 tapytojo specialybės diplomas, Vilniaus dailės akademija
NARySTĖ
Nuo 1995 - Lietuvos dailininkų sąjungos narys
ŽINIOS APIE KŪRyBINĘ VEIKLĄ
PERSONALINĖS PARODOS
1991 galerija „Langas", Vilnius
1993 galerija „Langas", Vilnius
1995 galerija „Lietuvos aidas", Vilnius
1995 galerija „Langas", Vilnius
1996 Rokiškio krašto muziejus
1998 „Arkos" galerija, Vilnius
1998 Kaliningrado paveikslų galerija, Rusija
2000 Savicko galerija, Vilnius
2001 Alytaus krašto muziejus (kartu su A. Janušoniu)
2002 „Arkos" galerija, Vilnius
2007 galerija „Sofa", Druskininkai
2007 galerija „Meno niša", Vilnius
2009 galerija „Meno niša", Vilnius
GRUPINĖS PARODOS
1992 Respublikinė teminė paroda, parodų rūmai, Klaipėda
1995-2003 "Brucke" tapybos plenerų parodos Lietuvoje, Rusijoje, Suomijoje, Baltarusijoje
1996 "J. Malevič Modern", Vitebsko parodų rūmai, Baltarusija
1996 vienos dienos akcija „Tiesė-pjūvis", Alytus
1997 Eksperimentinės grafikos paroda, Leipcigo universitetas, Vokietija
1997-2003 Vilniaus tapytojų metinės kūrybos parodos, „Arkos" galerija, Vilnius
1997 grafikos paroda „Tradicija ir eksperimentas", Vilniaus rotušė
1999 metinė galerijos autorių paroda, „galerija „Vartai", Vilnius
1999 3-oji pasaulio žemaičių dailės paroda, Žemaičių dailės muziejus, Plungė
2000 "Tradicija ir ateitis", Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
2001 paroda „Jonas Švažas ir 10 jaunų tapytojų, Vilniaus rotušė
2001 "Nuo ribos iki ribos", paveikslų galerija, Kaunas (kuratorius M. Jankus)
2002 "Kolekcija 2002", Šiaulių dailės galerija
2003 "Peizažas lietuvių tapyboje", „Arkos" galerija, Vilnius
2003 "Privati teritorija", parodų rūmai, Klaipėda (kuratorius M. Jankus)
2003 Tapybos bienalė, galerija „Infra", Visbis, Švedija
2003 Lietuvių tapybos paroda, Diuseldorfas, Vokietija
2003 "Grosse Kunst Ausstellung", Diuseldorfas, Vokietija
2004 "Moderni lietuvių tapyba", projektas „Didžiausia galerija", Vilniaus m. savivaldybė
2004 "Šiuolaikinė Lietuvos dailė", Varšuvos dailininkų sąjungos galerija, Lenkija
2004 „Šiuolaikinės lietuvių dailės paroda - projektas „Savivaldybė - pati didžiausia
galerija", Vilnius
2004 "Naujos romantizmo taktikos", Arkos dailės galerija, Vilnius
2004 simpoziumas ir paroda „Naturpark Stechlin-Ruppiner land", Kultūros ministerija,
Potsdamas, Vokietija
2004 „Šiuolaikinė lietuvių dailė", Kaliningrado dailės galerija, Rusija
2005 Paroda „Dialogai", „galerija N", Tbilisis, Gruzija
2005 paroda „Privati teritorija", Šiaulių parodų rūmai
2006 Lietuvių tapybos paroda „Atvira erdvė", miesto rotušė, Lincas, Austrija
2006 Paroda „Naujos romantizmo taktikos", Rusų dailės muziejus, Kaliningradas, Rusija
2006 Vilniaus tapytojų metinė paroda, Arkos dailės galerija, Vilnius
2007 13 Vilniaus tapybos trienalė „Dialogai", ŠMC, Vilnius
2007 „Naturpark Stechlin - Ruppiner land „, Potsdamas, Vokietija
2008 „Abstrakcija - dvi tapybos ir realybės pusės", Klaipėdos parodų rūmai
2008 Paroda „Lietuvių tapybą", Latvijos dailininkų sąjungos galerija, Latvija
2008 „Laisvės Ikarai", Dariui ir Girėnui atminti, Soldinas (Myslibužas), Lenkija
2008 „Kitos pasaulio pusės", A. Mončio muziejus, Palanga
2009 Lietuvos dailininkų kūrybos paroda, Lisburnas, Šiaurės Airija
2009 „Nuo ekspresionizmo iki abstrakcijos. Dvi Vilniaus tapybos mokyklos", Arkos dailės
galerija, Vilnius (kuratorė R. Jurėnaitė)
STIPENDIJOS
1994 Valstybinė stipendija meno ir kultūros kūrėjams
2000 Loovisa miesto stipendija, Suomija
2001 Valstybinė stipendija meno ir kultūros kūrėjams
SVARBIAUSI APDOVANOJIMAI
1997 Lietuvos dailininkų sąjungos premija („Už kūrybingą lietuvių tapybos tradicijų tąsą")
1998 Neringos miesto premija
DARBAI GALERIJOSE
Loovisa modernaus meno muziejus, Suomija
Martino Jankaus tapyba nepasiduoda bet kokioms pastangoms, siekiams klasifikuoti ją pagal žanrinius, stilistinius, idėjinius, kitokius „istinius" ypatumus.
Menininkas eina „grynosios" tapybos tobulinimo, spalvinės substancijos, emocinės raiškos išgryninimo, sakralinimo keliu, tam tikra prasme artimu teosofiniam dievoieškos keliui, kai įvairiausiais būdais ar tai metodais bandoma įrodyti, įteisinti Dievo egzistenciją, jos neišvengiamumą, tikejimo santykį su visaapimančiu įvairialypiu matomu bei jaučiamu Pasauliu.
Martino pagrindinis „kūrybinių paieškų metodas" - suteikti spalvai tokią galią, nuansų begalybę, atsietą nuo „gamtinio paviršiaus" imitacijos pagundų, kai paveikslų peizažiniai pavadinimai tikrai nenuveda klaidinančiu peizažinės interpretacijos keliu, o tik padeda juos sukatalogizuoti ar palengvina nuotaikos, pojūčių skalės sklaidą, tarsi pasufleruoja minorinės intonacijos darbų pajautos, suvokimo kryptį...
Tapytojas - nėra spalvinis hedonistas, kuriam koloristinės variacijos tampa savitikslėmis, žaidybinėmis šaradomis. Kiekviename jo darbe egzistuoja aiški egzistencinė, metafizinė spalvinė motyvacija, - spalvos, jų santykis, plėmų dermė, ūksmingų „šešėlių" ir „šviesų" santykiai - vizualinių ženklų sankaupa, ženklų fiksuojančių subtilias, niuansuotas emocijų, sąmonės, pasąmonės blyksnių diagramas sistemos, kur per spalvą, jos niuansus siekiama pažinti, pajusti metafizinius pasaulio pažinimo slėpinius, pasiekti idealų, intelektualų santykį su „atsispindinčiu" paveikslinėje materijoje pasauliu.
Martino Jankaus tapybos darbuose persipina aibė emocijų, bet man didžiausias Jo kūrinių vertės įrodymas glūdi, meistriškame gebėjime spalvų sambūrį, susitelkusį drobės paviršiuje, paversti visagaliu paveikslinės raiškos dėmeniu, padedančiu išreikšti tokias subtilias, ribines emocijas, nenusakomą jausenos, atmosferos mirgėjimo kaitą, kai klampioje spalvinėje materijoje pavyksta pagauti tą nenusakomą akimirką: prieš sutemstant, brėkštant, prieš nukrentant šalnos pakąstiems lapams, prieš nukrentant pirmam lietaus lašui ar į slėnį nusileidžiant miglai, nakčiai, prieš nusijuokiant ar prieš pravirkstant.
Martino paveikslai kupini laukimo ir ilgesio, nežinios, skaidraus, o kartais ir klampaus nerimo, jis tarsi ribinių jausmų, nuotaikų kolekcionierius ( kaip vienas iš Umberto Eco personažų, kolekcionavęs rūko įvaizdžius mene), visagalybę suteikęs spalvai, nenusakomiems violeto, ochros ar pilkumos niuansams.
Žiūrovus, pratusius prie atpažinimo džiaugsmų gali trikdyti Martino Jankaus paveikslų slėpiningumas. Kai kam gali kilti noras, traktuoti šiuos kūrinius vienašališkai, tik kaip abstrachuotą peizažą, ar romantizmo, simbolių kupiną vizualiką. Tai būtų klaidus kelias iki tikrų, menininko skleidžiamų emocijų, nuotaikų, siekio įminti „nepažinaus pasaulio" keliamus mįslingus klausimus.
Suvokti tapytojo kūrybą, sugebėti ją pajusti, nueiti „siūlomu" jausmų metafizikos keliu galima tik, atsisakant reikalauti išorinio atpažinumo požymių, stengiantis pajusti brandžias, lyrines ar, atvirkščiai, itin dramatiškas emocijas, pajusti tai, kad ir pats menininkas eina itin sunkiu, pažinimo keliu, kiekvienam spalvos blyksniui, niuansui suteikdamas ne tik estetizmo kupiną svorį, bet ir „spalvinės teosofijos", spalvinės visagalybės prasmę.
Vaidilutė Brazauskaitė - L.