Valentinas Antanavičius - kone nuosekliausias savo kartos nonkonformistas. Pradėjęs aktyviai kurti septintojo dešimtmečio viduryje iki pat perestroikos" jis buvo oficialaus meninio gyvenimo užribyje. Sovietmečiu didesnėse grupinėse parodose buvo rodomi beveik vien tik jo portretai. Svarbiausia Antanavičiaus kūrybos dalis - kritinių politinių ir socialinių metaforų savitos ikonografijos kompozicijos - šiuo periodu beveik nepatekdavo į parodas. Tik 1986 metais, sulaukęs penkiasdešimtmečio, Antanavičius ir šiuos darbus galėjo parodyti savo personalinėje parodoje, surengtoje reprezentatyviausioje Vilniaus parodų erdvėje - Dailės parodų rūmuose. Atkūrus nepriklausomybę menininko nonkonformistinis indėlis į Lietuvos meną buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.
Antanavičiaus kūryboje galima atsekti ekspresionizmo, siurrealizmo, dadaizmo, poparto ir lietuviško etnografinio meno bruožų. Jis anksti susipažino ir su kaimynų lenkų Tadeuszo Kantoro asmbaliažais, Władysławo Hasioro asambliažais, režisieriaus ir scenografo Józefo Szajnos spektakliais. Šis garsus trejetas jam buvo artimas teatrališkų radinių - rekvizitų - panaudojimu suteikiant šiems simbolines prasmes. Kantoro degradavusi realybė" - visuomenės šiukšlynas ir vadinamojo žemiausio rango kasdienio vartojimo skurdūs daiktai - Antanavičiaus asambliažuose atrodo ne taip asketiškai. Lietuviui artimesnė Hasioro tiršta ir spalvinga panaudotų daiktų sankaupa. Visų šių įtakų veikiamas Antanavičius galiausiai susiformavo savitą mišinį, kurį lėmė originali jo ikonografija, maitinama jo asmenine ir krašto naujosios istorijos patirtimi.
Svarbią dalį Antanavičiaus kūryboje užima alegorinės figūrinės kompozicijos, tapytos ant drobės ir kartono, arba kuriamos naudojant rastus daiktus. Svarbiausia jo tapybos tema - grėsminga, žmogų žalojanti totalitarizmo jėga. Sąlygiškame fone lyg tuščioje scenos aikštelėje ar prieš jos uždangą su lakoniškai nutapytu gamtos ar urbanistiniu peizažu visas dėmesys sutelkiamas į deformuotas pavienes žmonių figūras ar jų grupes.
Svarbiausias šių drobių leitmotyvas - kruvinas ar apdegęs sužalotas žmogaus kūnas. Kai kuriose kompozicijose žmogaus figūra transformuojama į paukščio, žvėries pavidalus arba paverčiama skulptūrinių monumentų fragmentais. Svarbu šioje tapyboje tiek ryškių spalvų kontrastai, tiek tamsios spalvos ir potėpio ekspresija. Kita didelė su tapytais paveikslais susijusi kūrinių grupė - asambliažai. Totalitarizmas šalies istorijoje ir šiuose darbuose yra pagrindinė tema, bet ji traktuojama ne tiek dramatiškai, kiek sarkastiškai. Antanavičių asambliažuose domina valdžios insignijų ir kasdienės buities atliekų plastinis įvaizdis. Politinėms ir socialinėms alegorijoms sukurti menininkas pasitelkia įvairiausius radinius, daugiausia naudotus ir dėvėtus aplūžusius, apirusius daiktus, mechanizmus ir žaislus. Visi jie sudėliojami į figūrines ar bent jau antropomorfinių užuominų turinčias kompozicijas, kai kada papildomas ištapytais fragmentais.
Dar viena didelė menininko asambliažų grupė - kompozicijos su etnografiniais radiniais: buities rakandų, tekstilės fragmentais, verbomis ir Užgavėnių kaukėmis. Šiuose kūriniuose svarbiausia pačių rastų objektų iškalbingumas". Bet jie retai paliekami nepakeisti, dažniausiai sudėliojami į archetipiškas figūrines kompozicijas.
Po 1990-ųjų menininko kūryboje neįvyko didesnio lūžio, bet prasiplėtė jo siužetų repertuaras. Šalia politinių, socialinių metaforų Antanavičius dabar kuria ir krikščioniškųjų arba literatūrinių siužetų kompozicijas. Be tapybos ir asambliažų, menininkas yra sukūręs grafikos darbų ir scenografijų.
Gimė 1936 m.
1956 - 1962 m. studijavo Vilniaus valstybiniame dailės institute. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Vilniaus dailės akademijos dėstytojas. Gyvena ir dirba Vilniuje.
Nuo 1966 m. dalyvauja parodose Lietuvoje, Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Švedijoje, D.Britanijoje, Lenkijoje etc.
1992 m. dailininkas buvo apdovanotas Nacionaline premija.
Darbų yra įsigiję:
Lietuvos dailės muziejus, Vilnius; M.K.Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas; Marienburgo pilies muziejus, Lenkija; Zimmerli dailės muziejus, Rutgers, JAV; taip pat privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.
PERSONALINĖS PARODOS:
1966 - Respublikinė biblioteka, Vilnius
1969, 1976 - Dramos teatras, Panevėžys
1976 - "Meno, padaryto iš senų žaislų ir kitokių atliekų, paroda". Lietuvos konservatorija, Vilnius
1986, 1989 - Dailės parodų rūmai, Vilnius
1987 - Užsienio šalių dailės muziejus, Ryga
1992 - Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1994, 1998 - "Lietuvos aido" galerija, Vilnius
1997 - Paveikslų galerija, Kaunas
1998 - Kraštotyros muziejus, Alytus
2001 - "Lietuvos aido" galerija, Vilnius
2001 - Sintautų kultūros centras, Marijampolė.
2001 - Panevėžio dailės galerija.
2001 - ,,Asambliažai". ,,Lietuvo Aido'' galerija.
2002 - ,,Portretai". ,,Lietuvos aido" galerija
2002 - Jurbarko parodų ir koncertų salė
2002 - ,,Asambliažai". Galerija ,,011" , Vilnius
2002 - Piešinių paroda. A. Mickevičiaus biblioteka, Vilnius
2003 - šv. Juozapo kunigų seminarija. Vilnius
2003 - Ukmergės kultūros centro galerijoje
2003 - ,,Aktas". Lietuvos Aido galerija.
2004 - Dusetų dailės galerija, Zarasų raj.
2005 - Århus Kunstbygning galerija, Danija
2006 -,,Gyvenimas be parado". Retrospektyninė kūrybos paroda Radvilų rūmai. Vilnius
2006 - Šakių miesto savivaldybė
2006 - ,,Meno parkas". Kaunas.
SVARBESNĖS GRUPINĖS PARODOS:
1962 - Respublikinė portretų paroda. Lietuvos dailės muziejus, Vilnius
1964, 1966, 1968, 1971, 1974, 1977, 1978, 1980, 1981, 1988 - Respublikinė akvarelės paroda. Vilnius, Kaunas
1965, 1975, 1981, 1982, 1984, 1985, 1987, 1988 - Respublikinė vaizduojamosios dailės paroda, Vilnius
1967, 1970, 1972, 1974, 1975, 1977, 1980, 1984 - Respublikinė ekslibriso paroda. Vilnius, Klaipėda
1968 - XII tarptautinis eklibrisininkų kongresas. Komas (Italija)
1969, 1971, 1973, 1975 - Tarptautinė šiuolaikinių ekslibrisų bienalė. Malborko muziejus (Lenkija)
1970 - XIII tarptautinis eklibrisininkų kongresas. Budapeštas
1974 - Ekslibriso atgimimas Rytų Europoje. Nansi (Prancūzija)
1976, 1979, 1982, 1986 - Estijos, Latvijos ir Lietuvos akvarelės paroda. Ryga
1978, 1990 - Vilniaus tapybos trienalė. Dailės parodų rūmai, Vilnius
1980 - Šiuolaikinė lietuvių dailė. Museumspavillon in MIrabellgarten, Zalcburgas (Austrija)
1981 - Tarptautinės socialistinių šalių dailininkų grupės plenero paroda. Gurzufas (Ukraina)
1985 - Bendroji dirbtuvė. Hajdusagi tarptautinis pleneras. Hajdubosormenis (Vengrija)
1986 - Grupinė lietuvių dailininkų paroda. Tbilisis
Grupinė lietuvių dailininkų paroda. Jerevanas
Lietuvių tapybos paroda. Latvijos dailės mUziejus, Ryga
1988 - 40 dailininkų (iš V.Tarasovo rinkinio). Dailės parodų rūmai, Vilnius
Mitas dabarties tapyboje. Dailės parodų rūmai, Vilnius
Šiulaikinės lietuvių tendencijos. Kultūros rūmai, Nyredhaza (Vengrija); galerija "Bartok 32", Budapeštas
1989 - Šiuolaikinė tarybinė tapyba. Miesto rotušė, Miunchenas Vokietija
Liaudies meno tradicija XXa. lietuvių dailėje. Dailės parodų rūmai, Vilnius
Lietuvių dailės paroda. Galerija "Angkoget", Konstepidemin, Geteborgas (Švedija)
1990 - 1993 Grupės "24" parodos. Vilnius, Kaunas
1992 - Lietuvių tapybos paroda (iš V.Neniškio rinkinio)
George o Pompidou galerija, Anglet (Prancuzija)
1994 - Grupės "24" paroda. Galerija SPADEM, Paryžius;
miesto biblioteka, Tūras (Prancūzija)
Grupių paroda. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1995 - 1995: Lietuvos dailė. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1996 - Grupės "24" paroda. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
Vilniaus meno mokykla ir jos tradicijos. Srities muziejus, Torūnė (Lenkija)
Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
1997 - Grupės "24" paroda. Meno centras "Arsenals", Ryga
Galerija "Pleisiren", Stokholmas
Tylusis modernizmas Lietuvoje 1962-1982. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius
"Lietuvos Aido" galerijos dailininkų paroda. Lietuvos ambasada, Maskva
1998 - Nacionalinės premijos laureatų Dailės akademijos profesorių darbų paroda, skirta Nepriklausomybės 80-mečiui. Galerija "Akademija", Vilnius
"Anapus laiko". Jurgio Baltrušaičio namai, Maskva
2001 - VIII Baltijos šalių muzikos ir dailės festivalis "Probaltica 2001", - Torūnė (Lenkija)
2002 - "LA galerija 02". "Lietuvos Aido" galerija, Vilnius.
2002 - ,,ART OF THE BALTICS". Zimmerli Muziejus, USA
2007 - ,,Ekspermentas". Radvilų rūmai, Vilnius