Vladas Karatajus gimė 1925 m. liepos 28 d. Vilkaviškyje. 1946 m. įstojo į Dailės institutą ir po kelerių metų pateko į profesoriaus Vytauto Mackevičiaus vadovaujamą Figūrinės kompozicijos ir portreto studiją. 1952 metais baigė institutą ir buvo pakviestas dėstyti. 1965 m. Vladui Karatajui buvo suteiktas docento vardas, vėliau jis tapo profesoriumi, o nuo 1968 m. vadovavo Tapybos katedrai. Vladas Karatajus yra surengęs per 20 personalinių ir grupinių parodų Lietuvoje ir 3 jungtines parodas užsienio šalyse.
Paveikslai
Kūrybos kelias Vlado Karatajaus kūrybai yra svetimas efektingumo, mados ir naujovių vaikymasis, paviršutiniškumas ir formalumas. Menininkas gerai suvokė ieškojimų ir atradimų, eksperimentų svarbą, vis atkakliau stengėsi prasiskverbti į realybę, suvokti jos esmę ir kuo įtaigesnėmis tapybos priemonėmis išreikšti jos gelmes. Vladas Karatajus studijavo klasikinės dailės ir lietuvių tapybos meistrų kūrybą, sėmėsi iš jų išminties, sekė meninio gyvenimo pokyčius, juos analizavo ir lygino su savąja kūrybine patirtimi, taip klodamas pamatus savitam kūrybiniam keliui. Pirmąsias dailės pamokas gavo iš Petro Tarabildos, Igno Piščiko, studijuodamas iš Vytauto Mackevičiaus perėmė kompozicinio mąstymo ir aiškios paveikslo struktūros, iš Antano Gudaičio - koloristiškumo, besiremiančio pleneriškumu, valioru ir dekoratyvumu, principus, lietuviško portreto tradicijas - iš Justino Vienožinskio, Vlado Didžioko, mokėsi iš Algirdo Petrulio.
Vladas Karatajus domėjosi Vincento Van Gogho, Henri Matisse'o, Paulio Cezanne'o drobėmis, kūrybinio įkvėpimo sėmėsi per tapybos plenerus Jugoslavijoje (1977 m.) ir Vidurinėje Azijoje (1983 m.). Vladas Karatajus - koloristas, tikintis beribėmis spalvų galimybėmis. Subtilus spalvos pojūtis, gebėjimas portretuose, peizažuose bei natiurmortuose panaudoti jos ekspresyvumą ir dekoratyvines galimybes suderinti su subtiliu kompozicinės darnos, paveikslo struktūros pojūčiu. Portretiškumas, natūralumas, koloristika ir kompozicijos darna - tai keturios pagrindinės kategorijos, apibūdinančios menininko kūrybą. Svarbi dailininko kūryboje yra pati tapyba - nuolatinis kuo didesnio profesionalumo siekis, primygtinis poreikis atskleisti tapybiškumo paslaptis.
Vladas Karatajus - lietuviškos tapybos mokyklos, turinčios gilias istorines šaknis, atstovas, plėtojantis realistinio portreto tradicijas. Būtent portreto žanras, atskleidęs beribes realybės pažinimo galimybes, savitai pažymėjo visą dailininko kūrybos kelią. Gamta ir jos grožis - vienas pagrindinių dailininko įkvėpimo ir kūrybinio atsinaujinimo šaltinių, traukos objektas, todėl svarbią vietą Vlado Karatajaus kūryboje užima peizažai ir natiurmortai. Juose taikomi realizmo principai, bet veržimasis prie gamtos niekada nenuvedė dailininko iki grynojo natūralizmo. Daugeliui V. Karatajaus peizažų ir natiurmortų nesvetimas impresionistiškas pasaulio suvokimas, akmirkos fiksavimas. Menininko peizažas savo samprata artimas portretui: kiekvienam objektui dailininkas ieško individualizuotos charakteristikos, kuria savitą namo, miesto ar gatvės vaizdą. Vladas Karatajus visada ištikimas gamtai, žmogui ir sau. Dailininkas per daugiau nei penkis kūrybos dešimtmečius neprarado domėjimosi neišsemiamu žmogaus vidiniu pasauliu ir beribėmis meninio pažinimo galimybėmis. Tai vienas žymiausių XX amžiaus Lietuvos tapytojų, kūrybos prasmės ieškojęs portreto, peizažo ir natiurmorto žanre.
Mirė 2014 m. balandžio 19 d. Vilniuje.